Išvados
1. Karlis Ulmanis ir jo autoritarinė ideologija bei propaganda pakėlė latvių tautos nacionalinį pasitikėjimą savimi. Prie nuopelnų yra priskiriamas latvių ekonominės gerovės (žemės ūkio, išsilavinimo ir pramonės) suklestėjimas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje.
2. Autoritariniame režime Latvijos ekonomika stiprėjo, didino eksportą – pagrindinės prekės buvo sviestas, linai, bekonas, mediena. Tačiau svarbiausia, kad buvo sukurtas tautos identitetas, stabili valstybės infrastruktūra.
3. Šešerius metus, nuo 1934 – 1940 m. Latvijoje buvo Karlio Ulmanio asmeninė valdžia, tai buvo jo diktatūra. Valstybė dirbo be Konstitucijos, be Seimo ir be politinių partijų. Visa valdžia susikoncentravo Karlio Ulmanio rankose.
4. Valstybės vaidininkai įsikišo į privatų verslą, pradėjo nacionalizuoti verslą. Taip negalėjo išsivystiti konkurencija versle. Valstybė turėjo daug laisvų darbo vietų, todėl reikėjo pakviesti darbininkų iš užsienio.
5. Karlio Ulmanio palikimas Latvijai ir latviams yra vertinamas nevienareikšmiškai, daugelis tų, kurie laikė šį autoritarinį režimą, idealizavo Ulmanį.
6. Tup metu padarė žemės (agrarinė) reformą, kurios dėka pasikeitė žemės ūkio sistemą ir valstybė įsikišo į bankų sektorių ir pradėjo likviduoti privačius bankus, juos nacionalizavo.
7. Karlio Ulmanio valdžios periodas buvo statybų, žemės ūkio, ekonominės ir išsilavinimo laikotarpis. Latvijoje statė įvairius objektus, atidarė naujas mokyklas ir sukūrė keletas tradicijas.
…
